Baltmė, arba vitiligo, – tai melanocitopenija, pasireiškianti sutrikusia melanino, suteikiančio odai atspalvį, gamyba. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, vitiligo pasaulyje serga apie 1–2 proc. žmonių, vienodai vyrai ir moterys.

Kodėl susergama baltme?

Daugiau vilties kovoje su baltme
Ant veido, rankų ar bet kurios kitos kūno vietos atsiradusios baltos dėmės, kurių niekada nenuspalvina saulė, – tai odos ligos baltmės (vitiligo) požymis. Šį sutrikimą, vadinamą melanocitopenija, sukelia sutrikusi odai atspalvį suteikiančio pigmento melanino gamyba. Oficiali statistika teigia, kad šia odos liga serga beveik kas dvidešimtas pasaulio gyventojas. Iš viso apie 40 milijonų žmonių. Pastebėta, kad 70 proc. ligonių ji pasireiškia iki 20 metų amžiaus.
Liga dažniausiai prasideda nuo mažo balto saulėje neįdegančio odos lopinėlio. Baltmė gali plisti neprognozuojamai, baltų odos plotų gali daugėti, atsirasti bet kur – netgi lytinių organų srityje. Jei liga pažeidžia galvos odą – plaukai taip pat praranda spalvą. Nors fiziškai baltmė nėra pavojinga ar skausminga, bet estetiškai ir psichologiškai tai labai sunki liga.

Kodėl susergama baltme?
Baltmės kilmės teorijų daug. Vyrauja nuomonė, kad tai autoimuninė liga, t. y. imunitetas savas melanocitų ląsteles klaidingai traktuoja kaip svetimas ir jas naikina. Dar manoma, kad baltmė paveldima kartu su pažeistais genais, kurie atsakingi už imuniteto veiklą. Kaip galimos priežastys minimos ir neurogeninės hipotezės (melanocitus žudo stresas ir įtampa), vidaus organų ligos: skydliaukės sutrikimai, piktybinė anemija, cukrinis diabetas, Adisono liga.

Paskutinis mokslo žodis
Pastaruosius 15 metų medikų atliekami tyrimai parodė, kad baltme sergančių pacientų paviršiniame odos sluoksnyje labai sumažėja katalazės – fermento, skaidančio vandenilio peroksidą į vandenį ir deguonį. 2002 metų tyrimų rezultatai patvirtino, kad norint sėkmingai gydyti baltmę būtina pašalinti iš epidermio vandenilio peroksidą. Manoma, kad vandenilio peroksidas, veikiantis kaip laisvasis radikalas, sukelia melanocitų žūtį.
Dar nustatyta, kad baltme sergančių žmonių organizme trūksta mikroelementų – cinko, vario, seleno – bei vitaminų – B12, B6, E ir C.

Papildomas rūpestis baltmės pažeista oda
Baltme (vitiligo) sergantiems asmenims rekomenduojama į valgiaraštį įtraukti produktų, kuriuose gausu vario ir cinko. Šie mikroelementai papildo ir stiprina gydomųjų preparatų poveikį. Daugiau vario yra kiaulės, menkės kepenyse, kaulų ir galvos smegenyse, žuvyje, avienoje, riešutuose, petražolėse, obuoliuose. Taip pat valgykite špinatus, morkas, kopūstus, pomidorus. Cinko gausite su avižomis, kukurūzais, ryžiais, burokėliais, ridikais, ankštiniais (pupos, žirniai, soja), vynuogėmis ir kt.
Vasarą baltmės pažeisti plotai itin jautrūs UV spinduliams, tad visada naudokite apsauginius kremus nuo saulės, kurių SPF yra 30 ir daugiau.

Gydytojai įrodė teigiamą ultravioletinių spindulių poveikį baltmės pažeistai odai. Gydydamiesi melanino atkūrimą skatinančiomis priemonėmis baltme sergantys pacientai turi pažeistą odą nuolat apšviesti saulės spinduliais.

šaltinis: anonsas.lt

Pasidalinkite:
  • Print
  • Digg
  • del.icio.us
  • Facebook
  • Google Bookmarks
  • Blogplay
  • Add to favorites
  • email
  • Live
  • MySpace
  • RSS
  • StumbleUpon
  • Technorati
  • Twitter
  • Yahoo! Buzz

Komentuoti

Jei norite komentuoti, Jūs turite būti prisijungęs.

REKLAMA
Prisijungti
Forgotten Password
Atšaukti
REKLAMA
PARAMA SVETAINEI
Patinka čia lankytis? Smagiai praleidi laiką, randi naudingos informacijos? Paremk svetainės gyvavimą!
Paremk svetainę SMS'u
BALSAVIMAS

Kaip gydotės vitiligo?

Žiūrėti rezultatus

Loading ... Loading ...