Vitiligo

Lietuviškas Vitiligo ligos pavadinimas – baltmė.
„Baltmė, arba vitiligo, – medicininiu požiūriu ji visiškai nepavojinga, bet moraliniu, estetiniu požiūriu – tai pasiutusiai sunki liga. Pieno baltumo dėmės ant odos fiziniam gyvenimui visiškai netrukdo, tačiau sukelia didelį dvasinį diskomfortą.“, – taip apie baltmę, kitaip vadinamą vitiligo, atsiliepė ilgus metus padedantis savo pacientams ir bandantis įveikti šią ligą gydytojas dermatologas Nauris Grušauskas.

Melanocitų žūtis
Baltmė – dažniausiai prasideda nuo nedidelės baltos dėmelės bet kurioje kūno vietoje. Tokia dėmelė reiškia, kad sutriko melanino, suteikiančio odai atspalvį, gamyba. Ligai progresuojant, pažeisti melanocitai nyksta, depigmentacija didėja – baltų dėmių plotų daugėja, jie plinta po visą kūną. Pažeistų vietų skaičius, forma, dydis yra įvairūs, dėmių atsiranda bet kurioje kūno vietoje. Dažniausia lokalizacija – veido oda, lytiniai organai, pėdos, plaštakos, alkūnių, kelių, viršutinė krūtinės sritis. Kai kuriais atvejais gali išnykti ir plaukų pigmentas.

„Baisu, kad dažniausiai liga pažeidžia veido odą, plaštakas, krūtinę – vietas, kurios yra matomiausios, – sako gydytojas. – Pažiūrėkime į Maiklą Džeksoną – ligai išplitus, jis cheminėmis medžiagomis visiškai nusibalino odą, nes būti margam sunku net žvaigždei.“

Kas ir kodėl serga baltme
Baltme serga 1–2 proc. visos populiacijos. Lietuvoje tai būtų apie 30 tūkstančių. Atrodo nedaug, bet įsivaizduokime, kad serga visas Kelmės miestelis. Paprastai serga jauni žmonės – dažnai susergama dar vaikystėje, retais atvejais liga būna įgimta. Liga neprognozuojamai progresuoja ir pažeidžia tas vietas, kurios yra „intymiausios“ – plaštakas, veido odą, net gaktos sritį. Tiesa, yra šansas, nors ir nedidelis, kad liga praeis savaime.

Priežastys neaiškios. Apie 30 proc. pacientų nurodo, kad giminėje buvo baltmės atvejų, tad galima manyti, kad liga yra paveldima. Tačiau 70 proc. pacientų yra visiškai sveiki žmonės. Tiesa, yra šansas, kad apie 18 proc. visų atvejų liga praeis savaime, tačiau vien tokiu tikėjimu negalima apsiriboti“, – sako gydytojas.

Vitiligo gaubia daug paslapčių – ligi šiol nėra vieningos nuomonės, kas ją sukelia. Manoma, kad apie 30 proc. žmonių baltmę paveldi. Pastebėta, kad šios ligos plitimą skatina skydliaukės sutrikimai, infekcinės ligos (taip pat ir žarnyno infekcijos), lėtinės vidaus organų ligos, piktybinė anemija, cukrinis diabetas, Adisono liga, apsinuodijimai, odos kontaktas su sintetiniais audiniais. Taip pat yra teigiančių, kad tai autotoksinė arba atoimuninė liga, kai oragnizmas pats naikina odą dažančias daleles.
Patyrus didelį stresą, psichologinį sukrėtimą, baltmės (vitiligo) simptomai paūmėja.

Paskutinis mokslo žodis
„Jei teorijų, kodėl susergama baltme yra daug, tai veiksmingų gydymo metodų, priešingai, – apgailestauja gydytojas N. Grušauskas. – Tačiau pastarųjų 15 metų tyrimai parodė, kad baltme sergančių pacientų epidermyje sumažėja katalazės – fermento, dehidruojančio vandenilio peroksidą, – kiekis ir padidėja laisvojo vandenilio peroksido koncentracija. Tyrimų rezultatai patvirtino, kad norint sėkmingai gydyti baltmę būtina pašalinti iš epidermio vandenilio peroksidą, taip pat būtinas saulės ultravioletinių spindulių poveikis.“

Be to, tyrimais nustatyta, kad baltme sergančio asmens organizme labai trūksta vitaminų B12, C ir E. Taip pat nepakanka mikroelementų – vario, seleno ir cinko. Įrodyta, kad adekvatus šių vitaminų bei mikroelementų vartojimas stabdo ligos progresavimą.

Ypač daug vitamino B12 yra galvijų kepenyse, inkstuose, raumenyse, nemažai – kiaušiniuose, žuvyje. Augalinės kilmės produktuose šio vitamino praktiškai nėra.

Folio rūgšties junginių daug špinatuose, kalafioruose, salotose, kepenyse, žuvyje, kiaušiniuose.

Vitamino C daug braškėse, juoduosiuose serbentuose, spanguolėse, pomidoruose, kopūstuose, erškėtuogėse.

Seleno gaunama su mėsa, grūdiniais produktais, sėlenomis, žuvimi. Kad organizme nestigtų vario, reikia valgyti daugiau bulvių, daržovių, kepenų ir grikių bei avižų kruopų. Daugiausia cinko yra jautienoje, paukštienoje, kepenyse, kumpyje, vištos kiaušinio trynyje, kopūstuose, bulvėse, burokėliuose, morkose, ridikuose, rūgštynėse, ankštiniuose. Daug cinko yra ir riešutuose bei krevetėse.

Vilčių įveikti vieną paslaptingiausių odos ligų daugėja. Visiems pacientams noriu pasakyti, kad lėtinės ligos reikalauja kantrybės – poveikio nereikia tikėtis labai greitai. Gydant odos ligas labai svarbu pasitikėti gydytoju ir nesitikėti rezultato iš karto. Kalbos, kad jei po šešių mėnesių priemonių vartojimo dar nėra rezultato, reikia nutraukti gydymą, yra nieko vertos. Dar ir šiandien šypteliu prisiminęs, kaip po aštuonių mėnesių Vitix vartojimo, baltų dėmių plote padėjus rastis pigmento, mano pacientė iš džiaugsmo šoko kankaną.“, – ištvermės visiems palinkėjo gydytojas Nauris Grušauskas.

šaltiniai: infomed.lt
imunitetas.lt
sveikaszmogus.lt

One Response to “APIE VITILIGO”