Naudingos medžiagos

Antioksidantai. Jie apsaugo arba mažina kitų medžiagų pažeidimą laisvaisiais radikalais. Iš vitaminų, labiausiai antioksidacinėmis savybėmis pasižymi beta karotenas, vitaminas C ir vitaminas E. Vitaminas C yra vandenyje tirpus, todėl jis veikia ląstelių išorėje, neutralizuoja laisvuosius radikalus ekstraląsteliniame skystyje, neleisdamas jiems plisti ir pažeisti ląstelių. Vitaminas E yra riebaluose tirpus, todėl jis, kaip antioksidantas, veikia ląstelių membranose, kur yra riebalų rūgščių. Šis vitaminas yra labai svarbus odos apsaugai, nes oda žalojančių faktorių yra veikiama ir iš išorės, ir iš vidaus. Iš mikroelementų svarbiausieji antioksidantai yra cinkas, selenas ir varis. Patys antioksidantai, neutralizavę laisvuosius radikalus nesuardomi, bet atkuriami pagalba tam tikrų fermentų: superoksido dismutazės, gliutationo peroksidazės, gliutationo reduktazės, katalazės. Todėl ir šių medžiagų aktyvumas lemia organizmo ląstelių apsaugą nuo žalojančio laisvųjų radikalų poveikio.

Folio rūgštis. Ji dalyvauja ląstelių dalijimose ir atsinaujinimo procesuose. Kartu su vitaminu C, folio rūgštis dalyvauja baltymų apykaitoje. Nemažai daliai sergančiųjų baltme nustatomas sumažėjęs folio rūgšties ir ciankobalamino (vitamino B12) kiekis. Nedidelių tyrimų metu nustatyta, kad papildomai vartojant didesnes dozes folio rūgšties ir vitamino B12 bei vitamino C dozes, baltmės eiga sulėtėjo, o derinant šių vitaminų vartojimą su saulės voniomis, šiek tiek padidėja pigmentacija.

Vitaminas B12. Dėl skrandžio ligų ar operacijos, sumažėjus vidinio Kastlio faktoriaus, būtino vitamino B12 pasisavinimui, vystosi vitamino B12 trūkumas organizme. Pacientams, sergantiems baltme ir turintiems virškinimo sistemos problemų dažnai nustatomas šio vitamino trūkumas. Todėl tokiais atvejais labai svarbu užtikrinti pakankamą vitamino B12 kiekį mityboje. Šis vitaminas dalyvauja genetinės medžiagos formavime, svarbus ląstelių dalijimuisi. Vitaminas B12 glaudžiai sąveikauja su folio rūgštimi. Jie abu reikalingi kraujodarai ir geležies pasisavinimui, genetinės informacijos perdavimui.

Varis. Jo yra sudėtyje pigmento melanino, kuris suteikia tamsesnį atspalvį odai, akims, plaukams. Varis laikomas stipriu antioksidantu. Veikdamas kartu su fermentu antioksidantu – superoksido dismutaze, varis apsaugo ląstelių membranas nuo pažeidimo laisvaisiais radikalais. Todėl maisto papildų su variu naudinga vartoti esant jo trūkumui organizme, sergant odos baltme.

Melionas. Liaudies medicinoje meliono nuoviras yra naudojamas pigmentinių dėmių ir spuogų šalinimui. O šiuolaikinis mokslas nustatė, kad sėjamojo meliono ekstrakte yra natūralių fermentų antioksidantų: superoksido dismutazės ir katalazės, kurios šalina superoksido laisvuosius radikalus, žalojančiai veikiančius odos pigmentą gaminančias ląsteles melanocitus. Todėl meliono ekstrakto kartu su kitais vitaminais antioksidantais naudinga vartoti sergant baltme.

Ginkmedis. Ginkmedžio lapuose yra daug flavonoidų, terpenų, proantocianidinų ir kitų medžiagų, pasižyminčių antioksidacinėmis, priešuždegiminėmis savybėmis. Ginkmedžio lapų ekstraktas vartojamas kaip atmintį gerinanti ir galvos smegenų bei galūnių kraujotaką palaikanti medžiaga. Manoma, kad dėl antioksidacinių ir imunomoduliuojančių savybių ginkmedis gali būti naudingas stabilizuojant baltmės eigą. Vieno tyrimo metu, vartojant standartizuoto ginkmedžio lapų ekstrakto po 40 mg tris kartus per parą, baltmės eiga sulėtėjo.

Fenilalaninas. Ši esminė amino rūgštis organizme naudojamas įvairių baltymų sintezei. Nedidelių tyrimų metu nustatyta, kad vartojama vietiškai arba geriama aktyvi fenilalanino forma L-fenilalaninas gali padidinti odos pigmentaciją baltuose odos plotuose. Tyrimų metu geresnių rezulatatų buvo gauta, kai L-fenilalanino buvo vartojama ilgą laiką.

šaltinis: “Maisto papildų enciklopedija”
mpe.lt

Vitiligo, arba baltmė, – tai liga, pasireiškianti baltų dėmių atsiradimu ant kūno dėl melanino (pigmento, suteikiančio spalvą odai, plaukams ir akims) netekimo. Liga pasireiškia, kai ląstelės, gaminančios melaniną, žūva ar dėl kokių nors priežasčių nustoja jį gaminti. Baltme serga 1-2 žmonės iš 100, dalis sergančiųjų ją paveldi.

Nors teorijų, aiškinančių ligos priežastis ir patogenezę, yra daug (imunogeninės, genetinės, neurogeninės), tikslus ligos mechanizmas iki šiol nėra aiškus. Aprašomi atvejai, kai liga prasidėjo po stipraus emocinio streso ar odos nudegimo saulėje.

Daugeliu atvejų vitiligo nereikia gydyti. Pažeistą odą pavasarį ir vasarą būtina tepti kremais su UV filtrais, nes baltos dėmės visiškai neturi pigmento, apsaugančio nuo saulės. Kosmetiniai defektai gali būti sumažinami maskuojamąja pudra ir kitomis priemonėmis. Tam tikrais atvejais, kai dėmės užima gana didelį odos plotą, galimas medikamentinis gydymas.

Šiuo metu naudojami gydymo metodai: kortikosteroidų tepalai, imunomoduliatorių tepalai, PUVA terapija (psoralenas ir UVA spinduliai), trumpųjų bangų UVB spinduliai, depigmentacija (jei dėmės apima daugiau kaip 50 proc. kūno), chirurginės priemonės (odos persodinimas, mikropigmentacija). Tačiau beveik visi išvardyti metodai turi daugiau ar mažiau išreikštą pašalinį poveikį, todėl reikia gerai pagalvoti, ar tikrai verta imtis gydymo.

Į skaitytojos laišką atsakė Dainius DAUNORAVIČIUS, Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos vyresnysis gydytojas rezidentas.

šaltinis: Respublika
2009 lapkričio mėn. 10 d.

"Sunkesnė Šmidto sindromo forma iš tikrųjų yra reta, daugiau ji pasitaiko moterims. ", - sakė gyd. endokrinologas A. Levingeris

Šmidto sindromą dažniausiai diagnozuoja klinikiniai imunologai, o šių specialistų Lietuvoje yra labai nedaug, tik Vilniuje ir Kaune. Todėl vidaus ligų specialistai ne visada jį nustato. Skaitytojų prašymu apie ligą kalbamės su endokrinologu Andrejum Levingeriu.

Šmidto sindromas pirmą kartą buvo aprašytas maždaug 1926 metais. Sindromo sąvoka susieja visus pacientui pasireiškiančius simptomus į visumą.

Kaip pasireiškia

Ši imunologinė liga pakenkia labai skirtingus organus: ji pasireiškia odoje, kepenyse, sąnariuose, skydliaukėje ir kiaušidėse.

“Organizmas gamina specifinius baltymus, ir jie pakenkia kuriam iš organų. Vienas iš Šmidto sindromo matomų žymių yra baltmė – odoje atsiranda baltos dėmės ir po truputį plečiasi po visą kūną: rankas, veidą. Jos negali pranykti, kadangi dėl pigmento, esančio giliai ląstelėse, mūsų oda yra rusva, ir tos ląstelės žūsta dėl genetiškai paveldėtų baltymų. Šiaip baltmę turi daug kas, ir ją dėl dėmių nesunku surasti.

Tačiau pats Šmidto sindromas – tai ne vien baltymai, jis gali pasireikšti ir lėtiniu skydliaukės uždegimu, ir autoimuniniu jos pakenkimu (kai irsta baltymai, kurie žudo skydliaukės ląsteles). Taip pat pasireiškia I tipo cukralige, kai žūsta kasos ląstelės. Gali pasireikšti ankstyva menopauze (kai žūsta kiaušidžių ląstelės), taip pat ir lėtiniu gastritu (kai žūsta skrandžio ląstelės). Tad problema yra bent keletas vieno žmogaus pakenktų organų. Kadangi pas mane labai dažnai ateina pacientai dėl skydliaukės uždegimo, aš randu pakenkimų jų odoje, lėtinį sąnarių arba kiaušidžių uždegimą, arba net ir I tipo cukraligę – tada galima rašyti bendrą pavadinimą – Šmidto sindromas”, – sakė gydytojas.

Kaip gydoma

“Etiologinio (nukreipto į priežastį) gydymo šiam sindromui nėra; mes gydome vieną iš tų pažeistų organų tiek, kiek galim, kad atgaivintume jo funkciją. Jeigu tai skydliaukės pakenkimas ir trūksta skydliaukės hormonų, žmogus gydomas specialiais šių hormonų turinčiais papildais. Jeigu tai yra cukraligė, leidžiamas insulinas. Tuomet simptomai nekenkia žmogui.

Gydymo poveikis priklauso nuo to, koks organas pakenktas, ir koks to pažeidimo laipsnis. Jeigu pažeistas sąnarys, ligą iškart pastebėsi, nes žmogui skauda, jis sunkiai juda. Ta paveldima, genetinė liga dėl streso gali pasireikšti ir jauname amžiuje (kai vaikas išsigąsta ar patiria traumą), po virusinės infekcijos.

Jeigu Šmidto sindromo žymeklis – tik baltmė, jūs tik negalėsite būti saulėje. Jeigu tai skydliaukės pakenkimas, hormonų trūkumas – liga gali baigtis ir mirtimi, tik ji ateina po keliasdešimties metų, dažniausiai – dėl širdies ritmo problemų”, – sakė gydytojas.

Jam tenka gydyti ir sunkius ligonius, kuriems pakenkta oda, kasa, skydliaukė ir sąnariai, išsivystęs cukrinis diabetas. Vaistais palengvinamas skausmas ir galimybė judėti.

Lengva Šmidto sindromo forma nustatyta apie 20 klaipėdiečių, o sunki – vos keletui.

šaltinis: Vakarų ekspresas
2008 m. rugsėjo 23 d.

Baltmė, arba kitaip vadinama vitiligo liga, – tai progresuojanti melanocitopenija, pasireiškianti baltų odos dėmių atsiradimu dėl pigmentacijos sutrikimų, o tiksliau – dėl melanino stokos atskirose kūno vietose. Ligai progresuojant, baltų dėmių didėja.

Baltmė – dažniausiai prasideda nuo nedidelės baltos dėmelės bet kurioje kūno vietoje. Tokia dėmelė reiškia, kad sutriko melanino, suteikiančio odai atspalvį, gamyba. Ligai progresuojant, pažeisti melanocitai nyksta, depigmentacija didėja – baltų dėmių plotų daugėja, jie plinta po visą kūną. Pažeistų vietų skaičius, forma, dydis yra įvairūs, dėmių atsiranda bet kurioje kūno vietoje.

Baltme serga 1–2 proc. visos populiacijos. Ligos priežastys neaiškios. Baltmės kilmės teorijų yra daug: paveldimumas, neurogeninės hipotezės, teigiančios, kad įtampa gali nulemti melanocitų žūtį, sąsaja su kitomis ligomis, tokiomis kaip skydliaukės sutrikimai, piktybinė anemija, cukrinis diabetas, Adisono liga. Taip pat yra teigiančių, kad tai autotoksinė arba atoimuninė liga, kai oragnizmas pats naikina odą dažančias daleles.

Tačiau pastarųjų 15 metų tyrimai parodė, kad baltme sergančių pacientų epidermyje sumažėja katalazės – fermento, dehidruojančio vandenilio peroksidą, kiekis ir padidėja laisvojo vandenilio peroksido koncentracija. Tyrimų rezultatai patvirtino, kad, norint sėkmingai gydyti baltmę, būtina pašalinti iš epidermio vandenilio peroksidą, taip pat būtinas saulės ultravioletinių spindulių poveikis.

Atliktų tyrimų rezultatų duomenys taip pat rodo, kad baltme sergančio asmens organizme labai trūksta vitaminų B12 (kobalamino), C ir E. Taip pat nepakanka mikroelementų – vario, seleno ir cinko. Moksliškai įrodyta, kad adekvatus šių vitaminų bei mikroelementų vartojimas stabdo ligos progresavimą, todėl pavasarį reiktų didesnį dėmesį skirti mitybai bei vitaminams. Kobalamino augaliniuose produktuose beveik nėra, o gyvuliniuose produktuose šio vitamino nedaug. Vitaminas aptinkamas galvijų mėsoje, kepenyse, žuvyje, piene, kiaušiniuose, jūržolėse ir tam tikro tipo mielėse. Dėl to yra rekomenduojama, kad sergantieji baltme, rinktųsi maisto produktus, kuriuose yra vitamino B12. Šio vitamino apykaitai svarbus vitaminas C. Vitamino C gausu citrusiniuose vaisiuose (citrinose, apelsinuose, greipfrutuose), pomidoruose, Briuselio kopūstuose, brokoliuose, špinatuos, juoduosiuose serbentuose, spanguolėse, braškėse, kiviuose, ypač jo daug svogūnų galvose. Vitamino E randama daugelyje maisto produktų, daugiausia aliejuose, grūdinėse kultūrose.

Seleno gaunama su grūdiniais produktais, sėlenomis, žuvimi. Vario turi ankštinių šeimos augalai, burokėliai, lapinės daržovės, jūros gėrybės, riešutai. Daugiausia cinko yra jautienoje, paukštienoje, kepenyse, kumpyje, vištos kiaušinio trynyje, kopūstuose, bulvėse, burokėliuose, morkose, ridikuose, rūgštynėse, ankštiniuose. Nemažai cinko turi kai kurie grybai (voveraitės, kazlėkai).

Remiantis šiomis žiniomis, baltme sergantiems žmonėms yra sukurti gelis ir maisto papildai. Pastarieji ligos negydo, bet sustiprina gelio poveikį.

Vasarą, veikiant saulės spinduliams, ligos pažeisti plotai ypač išryškėja, nes lieka balti, o aplink esant oda patamsėja. Todėl patartina ilgai nebūti tiesioginiuose saulės spinduliuose, ypač nuo 10 val. ryto iki 16 val. dienos. Kad kontrastas būtų kuo mažesnis, neretai rekomenduojama baltus plotus tepti maskuojamaisiais, spalvą suteikiančiais kremais. Tačiau pastebėta, kad dažnam baltme sergančiam dėl tam tikrų pažeistos odos savybių įprastinės savaiminio įdegio priemonės netinka. Tad geriau naudoti specialų maskuojamąjį gelį. Jo dažomieji pigmentai sukurti specialiai depigmentuotai odai, todėl greitai suteikia atspalvį bei padeda sulyginti sveikos ir baltmės pažeistos odos spalvą. Maskuojamąjį gelį reikia tepti tik ant pažeistų odos vietų, spalvos intensyvumą galima padidinti tepant geliu kelis kartus.

Nors visiško išgijimo gydytojai paprastai nežada, ligą svarbu gydyti, kad ji neprogresuotų. Todėl pavasarį ir vasarą skirkite ypatingą dėmesį odos priežiūrai, mitybai, kosmetinėms priemonėms pakankamai vartokite vitaminų.

Hiperpigmentacija – tai reiškinys, kai dėl sutrikusios apsauginio odos pigmento melanino gamybos ant odos atsiranda tamsių dėmių. Pigmentinės dėmės gali būti įgimtos ir įgytos. Dažniausia pigmentinių dėmių atsiradimo priežastis – saulės spinduliai, ypač UVA, kurie veikia melanocitus, odos ląsteles, gaminančias melaniną. Šios ląstelės ir lemia odos pigmentaciją.

Labiausiai pigmentines dėmes išryškina pirmieji pavasario saulės spinduliai. Šiuo metų laiku ar vykstant į šiltuosius kraštus, būtina speciali dermatologo ar kosmetologo konsultacija. Reikia įsidėmėti, kad šiltuoju metų laiku reikia vengti tiesioginių saulės spindulių. Žinoma, būtina kuo efektyvesnė odos priežiūra specializuota kosmetika, skirta apsaugai nuo saulės. Nereikia pamiršti, kad tai ne tik patikimi SPF, bet ir saulės poveikiui odą paruošiantys, išsaugantys drėgmę bei odos senėjimą stabdantys kosmetikos produktai.

Pigmentinių dėmių gali atsirasti ar padaugėti, jei būdami saulėje naudosite kremus, losjonus, dezodorantus, kvepalus ar kitas kosmetikos priemones, kuriose yra alkoholio. Tokių kosmetinių priemonių būnant saulėje reikėtų nenaudoti.

Žinoma, kad, norint išvengti pigmentinių dėmių, būtina naudoti specialius balinamuosius odos priežiūros produktus, kuriuos dermatologas ar kosmetologas parenka individualiai. Tai profesionalių kosmetologų atliekamos procedūros (šveitimas), kurios paruošia odą vasarai ir slopina melanino gamybą. Šveičiamuosius pylingus namuose derėtų naudoti atsargiai, tiksliai vykdant instrukcijoje esančius nurodymus. Vasarą minėtų procedūrų išvis negalima atlikti, nors pigmentacija išryškėja būtent šiuo metu. Taip pat nederėtų pavasarį teptis balinamaisiais kremais, nes „išbalintą” odą saulė veikia dar stipriau, todėl susiformuoja patvarios sunkiai išgydomos pigmentinės dėmės. Blukinamuosius kremus reiktų skirti nuo balinamųjų, šie kremai padeda išvengti pigmentinių dėmių, skaistina, maitina ir drėkina odą.

Odos drėkinimas ypač svarbus šiltuoju metu. Drėkinti odą būtina neatsižvelgiant į jos tipą. Rekomenduojama naudoti drėkinamuosius kremus su antioksidantais. Vitaminas C stiprus antioksidantas, neutralizuojantis laisvuosius radikalus, todėl, renkantis kremus, reiktų atkreipti dėmesį, ar jame yra šio vitamino.
Jeigu nesate alergiškas citrusiniams vaisiams, valgykite jų pakankamai ir patenkinsite vitamino C poreikį bei tikrai pagražinsite odą.

Odos pigmentaciją gali sukelti ir skatinti aknė – infekcinis bėrimas raudonais spuogais. Aknės pažeistos odos vietose pigmentinės dėmės dažniausiai neišvengiamos. Todėl aknės gydymas ar jos poveikio sušvelninimas saugo nuo dėmių atsiradimo, o atsiradusioms neleidžia tamsėti.

Didelės pigmentinės dėmės ant veido ir kaklo atsiranda daugeliui nėščių moterų, ypač vasarą. Tai nėštumo metu suaktyvėjusios hipofizės, išskiriančios hormoną melanoforminą, veiklos rezultatas. Pastebimų teigiamų rezultatų būsimos mamytės gali tikėtis ir pasinaudojusios liaudies medicina. Petražolės, citrinos, agurko sultys, braškių tyrelė šviesina odą. Tepant šių augalų ar vaisių kaukes vieną ar du kartus per savaitę, pridedant sumaltų avižinių dribsnių ir atskiedžiant pienu, kad pasidarytų tyrelė, – oda taps skaistesnė. Nepamirškite ir ugniažolės: dėmeles patrinti du kartus per dieną šviežiomis jų išspaudomis arba žiupsnelį džiovintų žolių užpilti spiritu (1:5), palaikyti tris dienas. Antpilu suvilgytas servetėles kasdien uždėti ant odos ir palaikyti 15 min. Kasdien prausiantis šviežiomis beržų ar vandeniu atskiestomis citrinų (jų nepatartina vartoti sausai odai) sultimis, pigmentinės dėmelės taip pat pabąla.
Vyresniame amžiuje sutrinka odos stabili kolageno ir elastino skaidulų struktūra, prarandamas gebėjimas kaupti ir išlaikyti drėgmę. Prasideda netolygi melanino gamyba odos pigmentinėse ląstelėse. Reiktų rinktis kremus, skirtus brandžiai odai su dermopeptidais.

šaltinis: “Sveikas žmogus”
2008 m. Nr. 6

Kodėl susergama baltme?
Baltmės kilmės teorijų daug. Vyrauja nuomonė, kad tai autoimuninė liga, t. y. imunitetas savas melanocitų ląsteles klaidingai traktuoja kaip svetimas ir jas naikina. Dar manoma, kad baltmė paveldima kartu su pažeistais genais, kurie atsakingi už imuniteto veiklą. Kaip galimos priežastys minimos ir neurogeninės hipotezės (melanocitus žudo stresas ir įtampa), vidaus organų ligos: skydliaukės sutrikimai, piktybinė anemija, cukrinis diabetas, Adisono liga.

Paskutinis mokslo žodis
Pastaruosius 15 metų medikų atliekami tyrimai parodė, kad baltme sergančių pacientų paviršiniame odos sluoksnyje labai sumažėja katalazės – fermento, skaidančio vandenilio peroksidą į vandenį ir deguonį. 2002 metų tyrimų rezultatai patvirtino, kad norint sėkmingai gydyti baltmę būtina pašalinti iš epidermio vandenilio peroksidą. Manoma, kad vandenilio peroksidas, veikiantis kaip laisvasis radikalas, sukelia melanocitų žūtį.
Dar nustatyta, kad baltme sergančių žmonių organizme trūksta mikroelementų – cinko, vario, seleno – bei vitaminų – B12, B6, E ir C.

Papildomas rūpestis baltmės pažeista oda
Baltme (vitiligo) sergantiems asmenims rekomenduojama į valgiaraštį įtraukti produktų, kuriuose gausu vario ir cinko. Šie mikroelementai papildo ir stiprina gydomųjų preparatų poveikį. Daugiau vario yra kiaulės, menkės kepenyse, kaulų ir galvos smegenyse, žuvyje, avienoje, riešutuose, petražolėse, obuoliuose. Taip pat valgykite špinatus, morkas, kopūstus, pomidorus. Cinko gausite su avižomis, kukurūzais, ryžiais, burokėliais, ridikais, ankštiniais (pupos, žirniai, soja), vynuogėmis ir kt.
Vasarą baltmės pažeisti plotai itin jautrūs UV spinduliams, tad visada naudokite apsauginius kremus nuo saulės, kurių SPF yra 30 ir daugiau.

Gydytojai įrodė teigiamą ultravioletinių spindulių poveikį baltmės pažeistai odai. Gydydamiesi melanino atkūrimą skatinančiomis priemonėmis baltme sergantys pacientai turi pažeistą odą nuolat apšviesti saulės spinduliais.

šaltinis: anonsas.lt

Iš Trinidado kilusią merginą kamuoja vitiligas. Kitaip žinoma kaip baltmė – tai liga, dėl kurios imuninė sistema pradeda naikinti odos pigmentus. Pasak specialistų, Darcel atvejis itin retas ― liga pakeitė viso kūno odos spalvą. Dažniausiai atsiranda tik baltų lopinėlių.

Būtent tokių lopinėlių Darcel tėvai pirmą kartą pastebėjo ant mergaitės kaktos ir rankų, kai jai sukako penkeri metai. Tuo metu de Vlugtų šeima nemanė, kad liga rimta. Jie tepė medikų išrašytus kremus ir tikėjosi, kad viskas greitai praeis. Tačiau po dvejų metų baltų dėmių atsirado ant viso Darcel kūno. Pamažu jos didėjo, o sulaukusi 17 gimtadienio mergina jau buvo visiškai balta.

„Mes išbandėme visus gydymo metodus, kuriuos tik buvo galima išbandyti, bet niekas nesuveikė. Gydytojai liepė man kasdien dešimt minučių pasideginti, taip ir padariau. Taip pat penkerius metus gėriau vaistus. Būdama 12 metų, išbandžiau gydymą UV lazeriu, bet tai irgi nepadėjo. Tada maždaug 80 proc. mano kūno odos jau buvo išbalusi, todėl nusprendžiau pasiduoti. Nieko negalėjau padaryti“, ― aiškino Darcel.

Vitiligo kilmė nežinoma, o ja serga net vienas iš šimto žmonių, tik dažniausiai ne tokia ekstremalia forma. Ja gali susirgti bet kokios rasės atstovai, nors ant tamsios odos dėmės labiau išryškėja.
Darcel tiki, kad velionis Michaelas Jacksonas taip pat sirgo baltme. „Manau, jog Michaelas Jacksonas sirgo vitiligu, jo kūnas buvo nusėtas dėmių, tad norėdamas turėti lygią odą, jis ją visą nubalino. Aš nenorėjau savo odos balinti, nes tada tikrai nebūčiau galėjusi pasveikti. Bet dabar mano kūnas visiškai baltas, nėra nė dėmelės rudos odos. Todėl man net nereikia jos balinti“, ― teigė Darcel.

šaltinis: Alfa.lt

Kas sukelia baltmę?
Baltmę sukelia pigmento melanino trūkumas. Vis dar neįrodyta, kokios priežastys sukelia melanino trūkumą, tačiau yra keletas tai paaiškinančių teorijų. Manoma, kad tam įtakos turi paveldėjimas, nes dažniausiai baltme serga bent keli vienos šeimos nariai. Taip pat baltme dažniau serga žmonės, besiskundžiantys autoimuninėmis ligomis. Manoma, kad šią ligą gali išprovokuoti stresas, nudegimas saulėje, odos sužeidimai. Baltmė gali pasireikšti bet kokio amžiaus žmogui, bet dažniausiai ja susergama dar nesulaukus keturiasdešimties.

Simptomai
Pagrindinis baltmės simptomas – odos depigmentacija (įvairaus dydžio ir formos baltos dėmės). Rečiau pasitaikantys simptomai: ansktyvas plaukų, blakstienų, antakių, barzdos pražilimas, vidinio akies sluoksnio (tinklainės) spalvos pakitimai, burnos gleivinės audinių spalvos praradimas. Baltmė gali pažeisti bet kurią kūno vietą, tačiau dažniausiai pirmiausia ji pažeidžia drabužiais neuždengtas kūno sritis: rankas, kojas, veidą ir lūpas. Gali būti skiriamos 3 baltmės formos: židininė (viena ar kelios baltos dėmės), segmentinė (depigmentacija pasireiškia tik vienoje kūno pusėje), išplitusi (dėmių gausu ant viso kūno).

Baltmės eigą sunku prognozuoti: kai kuriais atvejais dėmių nedaugėja, jos nedidėja, kitais atvejais dėmės plinta, didėja ir gali paveikti beveik visą kūno paviršių.

Diagnostika
Jei gydytojas įtaria baltmę, jis greičiausiai domėsis, ar kas nors jūsų šeimoje serga šia liga, ar per tris mėnesius prieš atsirandant dėmėms buvote išbertas, nudegėte saulėje, buvo sužalota jūsų oda, ar dažnai patiriate stresą, ar neatsirado žilų plaukų. Taip pat jam bus svarbu sužinoti, ar jūs arba kas nors jūsų šeimoje serga autoimunine liga, ar jūsų oda jautri saulei.

Gydytojas gali paimti depigmentuotos srities odos mėginį, kuris bus tiriamas laboratorijoje. Taip pat jums gali atlikti kraujo tyrimus, kad galėtų įvertinti kraujo kūnelių kiekį ir skydliaukės funkciją. Kai kuriais atvejais gydytojas gali rekomenduoti atlikti tyrimus, siekiant išsiaiškinti, ar nesergate akių uždegimu.

Gydymas
Gydymas būtinas ne visais baltmės atvejais: kartais pakanka pudros, maskuojamojo ar savaiminio įdegio kremo, kad dėmelės taptų nepastebimos. Šviesiaodžiams patariama vengti saulės – tuomet dėmelių spalva mažiau skirsis nuo visos odos spalvos.

Priklausomai nuo dėmių skaičiaus ir dydžio, baltmės gydymas gali būti nukreiptas dėmių spalvai tamsinti arba likusiai odos daliai šviesinti. Baltmės gydymas gali trukti nuo 6 iki 18 mėnesių. Kiekvienam pacientui parenkamas individualus, jam geriausiai tinkantis gydymas, kuris gali būti medikamentinis arba chirurginis.

Medikmentinis gydymas:

• Vietinis kortikosteroidų vartojimas. Jei kortikosteroidai pradedami vartoti ligai neįsisenėjus, jie gali sugrąžinti normalią odos spalvą. Kad išvystumėte rezultatus, paprastai kremą ar tepalą reikia vartoti bent 3 mėnesius. Šis gydymas – paprastas ir saugus, tačiau svarbu stebėti, kad oda nepradėtų plonėti ir neatsirastų strijų. Vietiniam gydymui taip pat gali būti vartojamas kalcipotriolis, gaunamas iš vitamino D;
• A diapazono ultravioletiniai spinduliai kartu su vietiškai vartojamu psoralenu (PUVA). Šis gydymas skiriamas, jei pažeista ne daugiau kaip 20 proc. odos. PUVA atliekama 1-2 kartus per savaitę naudojant dirbtinius UVA spindulius. 30min. prieš procedūrą oda ištepama psoralenu;
• A diapazono ultravioletiniai spinduliai kartu su geriamu psoralenu rekomenduojami, jei baltmė išplitusi (apima daugiau nei 20 proc. odos) arba kai nepadeda PUVA. Šiuo atveju psoraleno tabletės išgeriamos porą valandų prieš procedūrą;
• Gydymas B diapazono ultravioletiniais spinduliais (UVB) pastaraisiais metais naudojamas kaip PUVA alternatyva. UVB yra saugesnis, jį paprasčiau naudoti. Šiuo atveju psoralenas nevartojamas;
• Kad viso kūno odos spalva susilygintų, taikoma depigmentacija – baltmės nepažeistos odos šviesinimas. Rekomenduojama, jei baltmė paveikė daugiau nei 50 proc. odos. Depigmentacijai vartojamas monobenzonas (Benoquin), kuriuo oda dukart per dieną tepama, kol viso kūno spalva susilygina.

Chirurginis gydymas:

• Odos transplantacija. Persodinimui naudojama to paties žmogaus oda iš baltmės nepažeistų zonų. Odos gabalėliai iš vienos kūno vietos perkeliami į kitą. Galimos komplikacijos: infekcija, randai, netolygi pigmentacija.
• Mikropigmentacija (tatuiravimas). Tatuiruojant į odą specialiu instrumentu perkeliamas pigmentas. Geriausiai šis metodas tinka lūpų sričiai. Deja, gali būti sunku parinkti spalvą, visiškai nesiskirinačią nuo odos.

Eksperimentinis gydymas
Neseniai sukurtas naujas eksperimentinis baltmės gydymo būdas. Jis vadinamas autologiniu melanocitų tranplantavimu. Šios procedūros esmė yra melaniną gaminančių ląstelių paėmimas iš paciento odos, jų dauginimas ir persodinimas į depigmentuotas sritis. Šis būdas vis dar yra tiriamas, ir šios procedūros atliekamos vos keliose klinikose visame pasaulyje.

Šaltinis: infomed.lt
2008-05-07